Generolo sūnus užsimanė tarnauti pavojingoje vietoje. Na, ką - tėvui sūnaus noras - įstatymas. Pasiuntė sūnų į pavojingą vietą. Teko į ten skristi. Nuskrenda jie sraigtasparniu, pakimba gal kokių 50 metrų aukštyje virš kažkokių krūmų ir pilotas sako jam:
- Na, šok!
- Kaip tai? Čia juk aukštai, leiskis žemiau! - Pasipiktina generolo sūnus.
Pilotas nusileidžia 10 metrų žemiau.
- Leiskis dar žemiau, aš juk užsimušiu iš čia šokdamas! - Piktinasi generolo sūnelis.
Pilotas nusileidžia dar 5 metrais žemiau ir sako:
- Na, dabar jau tikrai šok, žemiau aš nesileisiu!
- Kodėl?! - Nesupranta generolo sūnus.
- Todėl, kad jei nusileisiu dar žemiau, tie, kas yra apačioje, užšoks pas mus.
Tupi erelis ant uolos, žolę rūko. Užsitraukia, užsimerkia. Vienu momentu – šast ir krenta į bedugnę. Ir tik prie pat žemės išskleidžia sparnus, mosteli ir ramiai pakyla atgal ant uolos prie „kasiako“.
Susidomėjo gandras. Prisiartino, sako:
- Ei, ereli. Na tu ir lengvabūdis. Duok ir man užsitraukt, aš irgi noriu pamėginti.
Tupi dabar dviese ant uolos, abu apsirūkę, užsimerkę. Ir tik vienu momentu abu kartu – šast nuo uolos į bedugnę. Krenta kaip akmenys. Tik prie pat žemės abu išskleidžia sparnus, erelis lėtai mosteli ir sklandžiai pakyla atgal, o gandras – ne koks pilotas, nors daugmaž sveikas, bet apsilamdęs velkasi į
Savo pelkę. O čia vilkas viską pamatė, užsinorėjo pūst, pas erelį ant uolos užlipo:
- Ei, ereli, na tu ir lengvabūdis. Ką čia rūkai, duok ir man apsipūst.
Vėl dviese ant uolos. Užsitraukia, užsimerkia. Ir vienu momentu – abu stačia galva nuo uolos žemyn!
Pusiaukelėje iki bedugnės pabaigos erelis vieną akį pramerkia ir klausia:
- Vilke, o tu apskritai ar turi sparnus?
Vilkas pramerkia akį:
- Ne.
- Che che che, na tu ir lengvabūdis, vilke…
Lėktuvo pilotas, laivo kapitonas, ir senas, geras furistas pasakoja vienas kitam įspūdžius po kelionių. Laivo kapitonas giriasi:
- Kai tik lieka 100m. iki mano uosto aš pradedu leisti fejerverkus, signalus, iškeliu visas vėliavas! Grįžęs namo surandu savo žmoną vilkinčią permatomu peniuaru, ant stalo steikas, šampanas, vaisių krūvos…
Lėktuvo pilotas nepasimeta:
- Tai čia dar nieko… Aš kaip britva pro miesto dangoraižius pralekiu, dūmus paleidžiu, kelis kart dar raižau savo miestą… Grįžtu namo, o ten žmona nuoga guli rožių žiedlapiuose paskendusioje lovoje, šampanas, vaisiai grietinėlėje, žvakės …
- Na, vyrai, ne taip jau pas jus viskas šaunu,- įsiterpia furistas – aš likus 100m iki miesto išjungiu variklį, ant laisvos nuriedu iki stovėjimo aikštelės… Pasiemu byta, net neuždaręs durelių sėlinu iki namų… Paskambines durų skambučiu staigiai nubėgu prie balkono… Ir dar nė vienas nepabėgo!
Sugalvojo du nauji rusai nuvykti į taigą pamedžioti briedžių. Pasisamdė sraigtasparnį su pilotu, šis juos nuskraidino į vietą ir palikdamas įspėjo, kad daugiau dviejų briedžių nešautų – sraigtasparnis nepaveš…
Gryžęs pamatė nušautus keturis briedžius ir susinervino:
- Sakiau, kad daugiau dviejų neimsiu, o jūs vistiek savo…
Rusai:
- Nu, tu nesinervink, bachūras, pernai pilotas irgi nenorėjo keturių imti, bambėjo, bet mes jam gerai pamokėjom, ir jis sutiko. Nebijok, nenuskriausim ir tavęs.
Žodžiu, įkalbėjo. Sraigtasparnis pakilo su įgula ir keturiais briedžiais, paskrido apie porą minučių… ir nukrito.
Vienas naujas rusas po valandos atgauna sąmonę ir klausia kito:
- Bratanas, kur mes?
- Man atrodo, bus konkrečiai kokie 200 metrų nuo tos vietos, kur pernai jo**nomės…