Ateina kartą Petka pas Čepajevą ir sako:
- Nori mįslę užminsiu?
- Nu, davai.
- Be langų, be durų – pilna troba baltų žmogeliukų. Kas?
- Hm, nežinau.
- Agurkas. Gerai, užduosiu dar.
- Varyk!
- Padalinta į dvi dalis, bet ne žemė. Kas?
- Hm…hm…nežinau.
- Ogi subinė!
- Aaaa. Aišku.
- Na gerai, paskutinė. Du apvalūs, vienas ilgas, visom bobom reikalingas. Kas?
- Taigi aišku, b…
- Žirklės, balvone tu.
Susinervinęs vaikšto Čepajevas ir susitinka Anušką, sako:
- Nori mįslę užminsiu.
- Nagi, bandyk!
- Be langų, be durų, pilna subinė agurkų. Kas?
- Žinai, Čepajevai, čia kažkokia nesąmonė gaunasi.
- Ir aš taip manau, o Petka: žirklės… žirklės…