Ateina kartą Petriukas pas savo tėvelį ir klausia:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 100Lt.
- O kam tau tie pinigai!? – klausia tėvas.
- Biznį varysiu!
Na tėvas nebūtu tėvas tai davė. Ateina Petriukas į mokyklą ir sako mokytojai:
- Mokytoja, parodykit savo krūtis.
- Petriuk, juk tu dar mažas!?!? – nustebusi mokytoja atsako.
- O aš jums 100Lt duosiu! – patenkintas atrežia Petriukas.
Na mokytoja ir sutiko. Kita diena Petriukas vėl prašo:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 200Lt.
- O kam tau tie pinigai, vaikeli!? – vel klausia tėvas.
- Biznį varysiu!
Tėvas ir vėl davė. O mokykloje…
- Mokytoja, nusirenkite.
- Petriuk, juk tu dar mažas!?!? – mokytoja nustemba.
- O aš jums 200Lt duosiu! – išdidžiai atrėžia Petriukas.
Mokytoja vėl sutiko(na ir tos mokytojos). Kitą dieną vėl:
- Tėte, tėte, a tėte, duok 500Lt, pleeeeease.
- O kam tau tokie dideli pinigai, vaikeli!? – vėl klausia tėvas.
Ką padarysi, kai sūnus prašo, gali ir gyvenime prasimušt. O mokykloje:
- Mokytoja, ėime pasimylėsim…
- Petriuk, apie ką kalbi tu juk dar mažas!!! – išsižiojusi mokytoja išlėmena.
Bet Petriukas nebūtų Petriukas:
- O aš jums 500Lt duosiu, a…
Na mokytojai neliko nieko kito, kaip sutikti (sunki dabar jų padėtis).
Petriukas nusivede ją į kažkokį rūsį ir mylisi(tamsoje). Valanda mylisi,
Dvi mylisi… mokytojai nusibodo ir įjungė šviesą, ogi žiūri senis kokstai
Ant jos sėdi. Sutrikusi mokytoja klausia:
- O kur čia toks mažius buvo???…
- Ai, čia tas, kuris bilietus priė įėjimo pardavinėja.
0