Ateina sūnelis pas tėvą ir sako:
- Tėveli, o kodėl dėdė Petras taip blogai gyvena? Gamykloj dienų dienas dirba, o jam atlyginimo jau 3 mėnesius nemoka. Juk jis nieko nedirba, jo žmona irgi nieko neuždirba, vien tik duona ir vandeniu gyvi abu. Arba, pavyzdžiui, dėdė Jeronimas, mokytojas. Jau praktiškai pinigų nebeturi. Tik duonytę ir vandenėlį perka ir taip maitinasi. O kodėl pas mus kiek nori ikrų, lašinių, kumpių, konjakų. Tu man paaiškink, kodėl taip yra?
Tėvas:
- Supranti, sūnau, aš turiu stebuklingą lazdelę. Mosteliu – 100$, vėl mosteliu, vėl 100$… Va dėl to mes taip gerai ir gyvenam.
- Tėveli, o galima man pamėgint su lazdele pamojuot?
- Prašau, imk, mojuok.
Ryte sūnus ateina pas tėvą ir sako:
- Apgavai, tėveli, apgavai… Visą naktį su lazdele mojavau – nė vieno dolerio neišgavau.
- Tai ar tu nežinai, kad turint stebuklingą lazdelę dar reikia ir stebuklingus žodžius pasakyt?
- Žinau, tėveli, – apsidžiaugia sūnus. – Kriblia, krablia, abrakadabra, bumt?
- Nu ne, sūnau… Reikia sakyt: „Labą dieną, parodykit jūsų teises“ arba „Kur jūsų techninis pasas“, „Kur jūsų vaistinėlė“, „Kur jūsų gesintuvas“…
0