Atsibunda ryte Petras po gero tuso – visas sutinęs, sudraskytas, be koordinacijos, vos prakalba.
Staiga pamatęs kioską priėjo prie jo ir sako pardavėjai:
- Eeuugghhooiii…
Pardavėja:
- Ką?
Jis:
- Vėėėėhhgggoouiii… – ir numojęs ranka nuėjo šalin.
Tik žiū – prieina Jonas prie kiosko(girtut girtutėlis, vakar šventė kartu su Petru) ir sako:
- Degtinės.
Pardavėja capt degtinę ir paduoda Jonui ir tas laimingas nueina. Petras pasiveja Joną ir sako:
- Ė, klausyk, gi vakar gerei su manim, o kaip tau taip išėjo!
Tas:
- Na tu susikaupk ir priėjęs greit pasakyk ko nori.
Kaupiasi kaupiasi Petras… Kaupiasi 10 minučių, 20, 30… Ir nuėjęs prie kiosko sako:
- Degtinės!
Pardavėja:
- Ko?
Petras:
- Veeoouughhhhaaauuuiii…