Atėjo senis pas tėvuką išpažinties.
- Šventasis Tėve, nusidėjęs aš!
- Ir kame gi tavo nuodėmė, mano sūnau?
- Antro Pasaulinio karo metu aš slėpiau savo rūsyje žydą.
- Nu, čia tai, nenuodėmė, o atvirkščiai – šventas reikalas! – nuramino jį kunigas.
- Bet aš priverčiau jį mokėti man buvimą, – pridėjo senis.
- Taip, tai žinoma negerai, bet juk tu rizikavai ir savo gyvybe, mano sūnau!
- Dėkoju jums, šventas tėve, bet turiu dar vieną klausimą…
- Kokį gi?
- Ar turėčiau jam pasakyti, kad karas jau pasibaigė?