Baltarusijos vidurys, bekraštė gudi giria. Šalia geležinkelio senas medkirtys kerta malkas, ruošiasi žiemai. Iš tolo pasigirsta artėjančio traukinio garsas, o ne už ilgo pasirodo ir jis pats....

Baltarusijos vidurys, bekraštė gudi giria. Šalia geležinkelio senas medkirtys kerta malkas, ruošiasi žiemai. Iš tolo pasigirsta artėjančio traukinio garsas, o ne už ilgo pasirodo ir jis pats. Pradundant pro šalį atsidaro jo langas ir grakšti moteriška ranka išmeta panaudota ,,Allways“ paketą. Pastarasis plasnodamas sparneliais nusklendžia link medkirčio ir šleptelna anam ant peties. Senis pasideda kirvį, nusipurto paketą, atsisėda ant kelmo, susisuka papirosą, godžiai užtraukia ir žvelgdamas ilgesingu žvilgsniu į tolį murma:
- Dieve, dieve, tiek metų praėjo… O sužeistuosius vis veža ir veža.

1

0