Bankų plėšikas įsilaužė į banką. Išpjovė visas spynas, ir galų gale nusigavo iki pagrindinio, slapčiausiojo ir geriausiojo seifo. Ir ką – mato, ant seifo raštelis: „Labai prašome nelaužti šio seifo spynos. Šis seifas jau atrakintas, tad paprasčiausiai atidarykite jo dureles“. Na, įsilaužėlis tik capt už rankenos, ir patraukė. Tik BACH – nukrito jam ant galvos gabalas lubų, užkaukė visur sirenos, iš visur ėmė purkšti ašarinės dujos… Atsipeikėjo įsilaužėlis kalėjimo ligoninėje. Rankos surakintos, kojos surakintos, ant langų – grotos. Ir pirmi jo žodžiai buvo tokie:
- Ne… Žmonėmis negalima pasitikėti…