Bobutė pasakoja anūkėlei pasaką:
- Prieš daug daug metų, už devynių jūrų, devynių marių buvo karalystė. Toje karalystėje buvo aukso rūmai, aukso rūmuose – krištolo kambarys, krištolo kambaryje – deimantinė lova. Joje miegojo užburta karalaitė. Ją pažadinti galėjo tik princas, kuris ją pabučiuos.
Anūkėlė pertraukia senelę:
- Ir kaip, pabučiavo, pažadino?
Senelė patyli, atsidūsta ir sako:
- Ech, anūkėle, žinai, visi jie ožiai, net ir princai… Pragyveno ta karalaitė septyniasdešimt metų, pagimdė šešis vaikus, bet taip ir neatsibudo…