Eina beždžionėlė palei upe ir mato, kad kiškis sėdi sau į medį atsirėmęs ir rūko kažką, beždžionėlė ir klausia:
- Kiški, ką čia rūkai?
- Žolytę, ką, nematai?
- Ooo, o kas ta žolytė? Galima ir man pabandyti?
- Ne, baik tu, jei jau nežinai, tai nelabai ir išmokysi …
- Nu, Kiški, prašau, suteik šansą!
- Nu, gerai, va, žiūrėk, turi pirmiau įtraukti dūmą, perplaukti upę ir po to sugrįžti, o tik po to išpūsti, supratai?
Beždžionėlė galva palinksėjo, dūmą įtraukė ir nuplaukė per upę, o kitam krante begemotas stovi ir klausia:
- Beždžionėle, kas tau yra? Kvepuok!
Beždžionėlė visa purtosi ir nervinasi, rodo begemotui, kad atstotu, o begemotas vėl:
- Beždžionėle, kas yra? Kvepuok juk, uždūsi!
Beždžionėlė neišlaikė ir išpūtė, visa besinervuodama:
- Ot ,kvailys tu, viską sugadinai!
- Ką sugadinau?
- Ai, kitam krante kiškis mokino kaip žolytę rūkyti, bet jau nesvarbu, nes viską sugadinai…
Beždžionėlė nuėjo, o begemotui pačiam pasidarė įdomu ir nusprendė nuplaukti pažiūrėti, ką ten kiškis jau tokio rūko, o kiškis kai tik pamatė atplaukiantį begemotą, tik pašoko, kasiaką į šoną ir rėkti pradėjo:
- Beždžionėle, išpūsk!!!! išpūsk jau!!!!