Eina ežiukas per mišką. Žiūri padėta vazelino tūbelė ir raštelis: „Išsitepk užpakalį vazelinu“. Ežiukas pagalvojo: „Nesamonė, nieko aš nesitepsiu…“. Eina toliau, tik staiga iš už nugaros pribėga didžiulis nevaldomas daiktas ir padaro ežiuką per užpakalį. Eina ežiukas toliau, verkia, galvoja, o reikėjo pasitept, ne taip skaudėtų dabar… Žiūri, vėl guli vazelinas ir raštelis: „Pasitepk vazelinu delnus“. Ežiukas jau išsigandęs truputį, uoliai įvykdo visus nurodymus ir išsitepa vazelinu letenėles, o čia kur buvęs, kur nebuvęs vėl atbėga didžiulis nevaldomas daiktas ir pradeda daryt ežiuką per burną. Ežiukas bando intensyviai priešintis, bet letenėlės taip slysta, taip slysta…