Eina Raudonkepuraitė mišku ir mato po medžiu vilką.
- Kokios tavo didelės akys, vilke pilke! – sako jam Raudonkepuraitė,
O vilkas tik pašoko ir nubėgo.
Eina raudonkepuraitė toliau. Mato už kelmo tupintį vilką.
- Kokios tavo didelės ausys, vilke pilke! – sako jam Raudonkepuraitė.
O vilkas tik dėbtelėjo piktai i Raudonkepuraitę ir nudūmė. Eina ji toliau. Gi žiuri, tankmėje po eglaite vilkas tupi ir slepiasi – lyg ko tykotų.
- Oi, kokios tavo ilgos iltys, vilke pilke! – sako jam Raudonkepuraitė.
- Blyn, leisi tu man ramiai nusišikt, ar ne!? – sustaugė vilkas.