Eina vyras namo… Iš komandiruotės grįžęs, pavargęs visas… Jau galvoja apie tai, kaip jį žmona pasitiks, jau džiaugiasi… Bando atidaryti duris. Neatsidaro. Bando atrakinti – neatsirakina. Bando...

Eina vyras namo… Iš komandiruotės grįžęs, pavargęs visas… Jau galvoja apie tai, kaip jį žmona pasitiks, jau džiaugiasi… Bando atidaryti duris. Neatsidaro. Bando atrakinti – neatsirakina. Bando skambinti – nieks neatidaro. Beldžiasi. Nulis efekto. Garsiai beldžiasi – bute tylu. Spardo į duris – tylu… Iš visų jėgų spardo, bando įsilaužti… Iš buto – jokio garso. O JUK ŽMONA TAI TURI BŪTI NAMIE !!! Aprimsta vyras šalia durų, nuliūdęs… Ima mastyti apie gyvenimo prasmę… Ir tada atsidaro gretimo buto durys, pro jas iškiša galvą tokia vriedna šlykšti bobulencija, ir sako:
- O tu ragais, ragais pabelsk !

2

0