Gimė šeimoje vaikas, auga, jau penki metukai, o vis dar nešneka… Tėvai jau apsiprato, kad Petriukas nebylys. Staiga, vieną dieną visiems pietaujant Petriukas sušunka: „senelis!!!“. Po valandos skambutis iš kaimo: senelis numirė…
O vaikas ir vėl nebekalba. Po kelių savaičių naktį vėl Petriuko klyksmas: „močiutė!!!“ – tėvai nustėro, nubėga į senelės kambarį – o ta jau atšalusi…
Praeina keli ramūs mėnesiai. Tėvas sėdi kambary, skaito laikraštį, Petriukas kieme žaidžia. Staiga tėvas išgirsta Petriuko šauksmą: „tėvelis!“. Visas perbalo, galvoja: šakės! Nusiprausė, apsivilko juodą kostiumą. Atsigulė ant lovos, laukdamas paskutiniosios.
Grįžta iš parduotuvės žmona, įbėga į kambarį pas vyrą:
- O tu ko čia dabar išsidrėbei?! Greičiau kelkis, eisim i šermenis, kaimynas numirė…
0