Gruzinas turėjo draugę, kuri dirbo auklėtoja vaikų darželyje. Vieną dieną ji paprašė savo draugo ją pavaduoti.
- Nū kad niamoku ąš su vaijkaij! – pareiškė Gogi.
- Moki moki… Tu jiems kokią pasaką pasek, kol manes nebus ir viskas…
- Kokę dar pasaką???
- O kad ir apie Raudonkepuraitę.
- Vach, jaigu apė raudonas kiapūrėlius -taij giaraij – papąsakosiu…
Kaip tarė, taip ir padarė. Po pusdienio grįžta auklėtoja, artėja prie darželio… Iš tolo girdisi skambus vaikų juokas. Auklėja paspartina žingsnį. Gi žiū – aplink gruziną susispietęs gausus vaikučių būrys. Auklėtoja prieina dar arčiau. O ten jos draugas Gogi, pasiėmęs sau už pimpalo, aiškina susirinkusiems darželinukams:
- Nu vaijkučiaj, sakau pasaka daaar syki – yra raudonas kepurėlius – nėra raudonas kepurėlius, yra raudonas kepurėlius – nėra raudonas kepurėlius…