Guli Petka ir Čiapajevas vienoje lovoje. Petka atsikrenkštė, nusispjovė ant lubų. O nuo lubų Čiapajevui ant snukio… Šis supyko:
- Kitą kartą, prieš ką nors darydamas, įspėk, gerai?
- Gerai.
Po kurio laiko Petka sako:
- Dėmesio!
Čiapajevas iš kart užsitraukė antklodę ant veido… Petka:
- Šaiba…