HR (personalo) darbuotoją atsitiktinai nutrenkė autobusas ir ji prisistatė šv. Petrui prie dangaus vartų.
- Taip... turime nedidelę problemėlę.... matote, niekada anksčiau neturėjome personalo darbuotojo.... tad nežinome, ką mums daryti...
- O taip, suprantu, - tarė moteris. – Gal galite tiesiog įleisti mane?
- Taigi, aš norėčiau, tačiau turime instrukcijas iš aukščiau... O jose nurodoma, kad reikia leisti jums dieną praleisti pragare, o dieną – danguje. O tada galėsite pasirinkti, kur būti visą likusį laiką.
- Iš tikro? Aš manau, kad rinksiuosi dangų... – bandė tęsti moteris.
- Deja, mes turime savo taisykles! – nutraukė šv. Petras ir nuvedė ją ant į apačią vedančio eskalatoriaus.
Atidariusi Pragaro duris, ji pakliuvo į puikų golfo lauką, tolumoje matėsi klubas, ją apsupo daugybė draugų, praeityje buvusių vadovais, visi nepaprastai puošniais drabužiais, laimingi ir sveikino ją, bučiuodami į abu žandus. Su jais kalbėjosi apie senus laikus. Sužaidė puikų golfo seansą, tada nuėjo į klubą, kur ji mėgavosi puikiu steiku ir omaro salotomis. Ji sutiko Velnią ir jiedu praleido naktį juokaudami ir šokdami.
Tada visi su ja maloniai atsisveikino, nuvedė prie eskalatoriaus, kur jos jau laukė šv. Petras, įleidęs į Dangų. Jame ji visą dieną grojo arfa, o jai dainavo angelai. Blogai ten nebuvo.
Kitą dieną šv. Petras paklausė, ką ji renkasi: Pragarą ar Dangų. Personalo darbuotoja sekundėlę pasvarstė, o tada tarė:
- Danguje nebuvo blogai, tačiau iš tikro geriau laiką leidau Pragare. Renkuosi Pragarą!
Tad šv. Petras vėl ją nuvedė prie žemyn vedančio eskalatoriaus ir ji grįžo į Pragarą. Kai jo durys atsidarė, jis išvydo dykynę, pilną šiukšlių ir piktžolių. Jos draugai buvo apsitaisę skarmalais, jie rinko šiukšles ir jas kimšo į senus maišus. Priėjo Velnias ir davė jai maišą.
- Nesuprantu, - sumikčiojo moteris. – Kai praeitą kartą buvau čia, čia buvo golfo laukas, klubas, ... valgiau omarus, šokome visą naktį ir buvau laiminga. Dabar čia purvina ir šiukšlina dykynė, o mano draugai atrodo apgailėtinai.
Velnias nusišypsojo ir paaiškino:
- Tada mes priiminėjome tave į darbą, o dabar tu – žmogiškasis išteklis.
0