Iškilmingas solidžios firmos jubiliejus. Ta proga buvo didžiulis balius. Jis praėjo puikiai. Kitą dieną firmos direktorius išsikviečia tarnautoją ir sako jam:
- Žvingilai, man sakė, kad praėjusią naktį jūs vaikštinėjote miesto gatvėmis stumdamas karutį. Manau, kad toks jūsų poelgis gali pakenkti ne tik jūsų reputacijai, bet ir mūsų solidžios firmos geram vardui.
- Savaime suprantama, viršininke. Tačiau aš čia niekuo dėtas.
- Kaip tai niekuo dėtas? Juk jūs stūmėte karutį miesto gatvėmis.
- Buvo labai vėlu… Tiksliau pasakius anksti… Ir aš nebuvau tikras, kad jūs surasite taksi…
*Tad pakelkime taures už paslaugius darbuotojus, kurie nekreipia dėmesio į viršininko nemalonę ir vistiek nelaimėj ištiesą… Karutį.*