Išleidžia ūkininkas sūnų mokytis į miestą. Tas grįžta po mėnesio ir pasako
Tėvams, kad kurs šeimą. Na, ūkininkai iškelia kaime vestuves pagal senas
Tradicijas, žodžiu vestuvės kaip reikiant. Įsibėgėjus vestuvėms ūkininko
Žmona sako vyrui:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, kiek marti geria…
- Aiii, nieko… Svarbu būtų laimingi…
Na, vestuvės jau įkarštyje, visi išeina į kiemą pakvėpuot grynu oru ir vėl
Ūkininko žmona kreipiasi į vyrą:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, mūsų marti rūko…
- Aii, nieko… Svarbu laimingi būtų…
Na, pusiaunakty visi išsiskirsto, nutaria ūkininkai pažiūrėt pro rakto
Skylutę kaip sekas jų sūnui, čia gi kaime lyg niekur nėjo, nieko nebandęs…
Pirma pažiūrėt lenda motina…
- Tėvai, aaa tėvaiii, ji į burną ima…
- Aiiii, niekoo, gal rūkyt mes…
0