Kalėdinę naktį, trečią valandą, bute, po švenčių, nusivarę miega vyras su žmona. Staiga į duris atsargus, bet po truputi stiprėjantis beldimas. Žmona vyrui:
- Nueik pažiūrėt kas ten..
Vyras prieina prie durų:
- Kas ten?
Iš už durų pašnibždom:
- Kaimynas. Jonas. Reikalas yra… būk žmogus, pastumk mane…
- Tu nupušai?! Kur važiuot ruošies trečią valandą nakties. Išsipagiriok, – ir nueina gultis atgal į lovą…
Beldimas nesiliauja. Žmona vyro klausia kas ten prie durų. Vyras viską papasakoja. Žmona:
- Nu negražu šitaip. Atsimeni praeitą kartą kai mūsų mašina neužsivedė, tai Jonas su visa šeima padėjo… Nueik, padėk žmogui, nebūk slunkius…
Vyras keikdamasis atsikelia, rengiasi, o kol rengiasi-beldimas nutyla. Apsirengęs išeina laiptine nusileidžia iš devinto aukšto, išeina į kiemą, dairosi kaimyno…
- Jonai, kur esi?
Ir toks romantiškai nusiteikusio balsas iš tamsos:
- Aš čia.. supynėse