Kartą gyveno trenktas karalius.
Užsimanė jis sykį tokio patiekalo, kuris būtų padarytas iš skruzdėliaus – patino.
Pasikvietė jis savo virėją ir sako jam:
- Ryt kad padarytum man kepsnį iš skuzdino – patino. Jei nepadarysi, galvą nukirsiu!
Kitą dieną virėjas jam atnešė didelę lėkštę, kurioje gulėjo mažas mažas skruzdėliukas.
Karalius pareiškė:
- Tu ką, manai, kad mane apgausi! Tuoj nukirsiu tau galvą! Pasakok, kaip sužinojai, kad čia patinas!
Virėjas ir sako:
- Na, jūsų didenybe, viskas buvo labai paprastai: nuėjau aš prie skruzdėlyno, o ten – būrys visokių skruzdžių. Aš joms ir sakau:
„Jo didenybė nori suvalgyti skruzdiną – patiną. Ar tarp jūsų toks yra? “
Dauguma skruzdžių iškarto išsibėgiojo, bet vienas mažas skruzdėliukas išėjo į priekį ir pareiškė:
„Tegu tas tavo karalius man pačiulpia! „.
Vat jį aš ir iškepiau jums.