Kavinėje vaišinasi vyriškis. Geria svaigalus. Pro šalį eina vienuolė. Susiduria su vyriškio žvilgsniu ir ima priekaištauti:
- Kaip tu gali vėjais leisti gyvenimą šitokiame nedorybės liūne?!
- Čia gi jokios nedorybės, sesute...
- Ana, - piktokai prisistato vienuolė.
- Taigi, Ana. Normalu. Aš gurkšnoju.
- Tai irgi rūstina Dievą, - sako vienuolė.
- O tu, sese Ana, esi ragavusi веnт sykį? - klausia vyriškis.
- Ne! - piktinasi vienuolė.
- Tai kaip gali smerkti? Va, nupirksiu tau gėrimo, kai paragausi, tada...
- Jokiu būdu! Žmonės matytų, kad vienuolė geria svaigalus...
- Aš paprašysiu, kad tau įpiltų į puodelį, - sako vyriškis.
Vienuolė nenoromis nusileidžia. Vyriškis nueina prie baro ir sako:
- Man dvi taures degtinės, bet vieną supilkit į arbatos puodelį.
Barmenas atsigręžia:
- Ką, vėl ta sesuo Ana?