Laksto po rūmus poručikas Rževskis, tualeto ieško.
Anam gale spaudimas nesvietiškas, tuoj išsmuks…
Už durų rankenų tampo – užrakinta, užrakinta ir ten užrakinta…
Staiga gale koridoriaus randa nerakintas duris, įbėga, ir net nesidairydamas maunasi kelnes.
Vos pritūpęs pristumia lyg penki buivolai ir su palaiminga šypsena atsimerkia.
Kabinetas. Su arbatos puodeliais rankose stovi grafai, kunigaikščiai ir tylėdami žiūri į poručiką…
Rževskis besimaudamas kelnes:
- Na bet ir radot, ponai, kur arbatą gerti…