Laukia mergaitė kalėdų senelio – apsivilko naują suknelę, užsirišo kaspinėlį, išmoko eilėraštuką… Laukia, nekantrauja, vieną valandą, kitą. Ir staiga skambutis. Mergaitė kad bėga prie durų, užkliūva už kažko, griūva, suplėšo suknelę, pameta kaspinėlį, pamiršta eilėraštuką… O už durų – senelis stovi. Mergaitė visa tokia visa susijaudinusi, ir sako:
- Seneli, supranti, aš taip tavęs laukiau, taip laukiau, apsivilkau naują suknelę, užsirišau kaspinėlį, išmokau eilėraštuką. Ir taip skubėjau atidaryti tau duris, kad griuvau, susiplėšiau suknelę, išsipynė kaspinėlis, užmiršau eilėraštuką…
O senelis:
- O, tai šū. Das…