Lietuvos Taupomasis bankas, darydamas auditą, pastebėjo, kad vienas provincijos skyrius dirba labai nuostolingai. Susirinko visa valdžia ir nusprendė, kad reikia nusiųst revizorių, kuris išsiaiškins, kodėl tas skyrius taip nuostolingai dirba.
Revizorius nuvažiavo į ta miestelį, susirado tą banko skyrių, o ten – tylu, ramu. Nė vieno kliento, nė vieno darbuotojo.
Staiga girdi – iš antro aukšto, direktoriaus kabineto, kažkoks triukšmas. Tyliai prislinko revizorius prie kabineto, atidarė duris, o ten – penki banko darbuotojai kad pliekia kortomis, net suprakaitavę. Tiek pliekia, kad net nemato, kad kažkas atėjo, kad juos stebi…
Revizorius tyliai duris uždarė, nuėjo į klientų aptarnavimo skyrių ir nuspaudė alarmo mygtuką! Pasigirdo baisus cypimas. Toks, kad net visame miestelyje girdisi. O revizorius laukia, kas bus. Tyla. Nieks neateina. Jis dar kartą nuspaudė mygtuką. Vėl baisus cypimas. Vėl niekas neateina. Revizorius trečią kartą nuspaudė mygtuką. Vis tiek niekas neateina.
Staiga žiūri – iš kitos pusės gatvės, iš baro atlekia barmenas su pilnu padėklu alaus bokalų. Jis prilekia prie banko, atidaro duris ir sako:
- Nu einu, einu, girdėjau… Užtenka ir vieną kartą paskambint.
0