Lokių šeimynėlė sėdi savo oloj, vakaroja, kiekvienas savo reikalais užsiėmęs. Aplink laksto mažas lokiukas, nerimsta. Staiga pribėga prie tėvo: - TET.. TE. E.. a Tet, parodyk teatrą. - Nematai – aš...

Lokių šeimynėlė sėdi savo oloj, vakaroja, kiekvienas savo reikalais užsiėmęs. Aplink laksto mažas lokiukas, nerimsta. Staiga pribėga prie tėvo:
- TET.. TE. E.. a Tet, parodyk teatrą.
- Nematai – aš labai užsiėmęs.
- Nu TET… teti, parodyk teatrą.
- Aš užsiėmęs…
- Nu TE.. TE.. (purto už kailio).
- Nu, gerai, įkalbėjai, – sako lokys, išsitraukdamas iš po savęs dvi žmonių kaukuoles ir užsidėdamas sau ant letenų.
Po to ištaria:
- Klausyk, Petrai… tu tikrai manai, kad čia lokių nėra?..
- Aišku, iš kur čia tie lokiai!!!

1

0