Maža mergaitė 2 savaites ruošėsi Senelio Šalčio atėjimui: matavosi gražiausias sukneles, mokėsi eilėraštuką ir t. T.
Naujametė naktis. Skambutis į duris. Mergaitė bėgdama rėkia: „Aš pati, aš pati atidarysiu!“ užkliūva ir pargriūna…
Atidaro duris, o ten stovi kauštelėjęs Senis Šaltis ir džiaugsmingai:
- Laba diena, mergaite, laba diena mieloji, su Naujaisiais tave! O kodėl gi tu verki?
Mergaitė šluostydama ašaras:
- Seneli Šalti, aš tavęs taip laukiau, sukneles rinkausi, veidelį prausiausi, o dabar bėgdama pargriuvau ir… (griausmingas verksmas) – eilėraštuką pamirš-aaa-uuuuu!!!Senelis Šaltis nuoširdžiai apgailestaudamas delnais pliukštelėjo:
- Nu bl… kad tave kur!