Mikalandželas tapo freskas siksto koplyčios palubėje užsirioglinęs ant pastolių. Į koplyčią ateina pagyvenusi moteriškaitė ir ima nuoširdžiai melstis. Mikelandželas nusprendžia pajuokauti ir griausmingu balsu prabyla iš aukštybių:
- Moterie, aš – Jėzus Kristus. Tuoj įvykdysiu stebuklą, ar tu pasiruošusi mano valios pasireiškimui?
Moterėlė meldžiasi toliau ir nekreipia dėmėsio.
- Ar tu girdi mane?! – dar garsiau šaukia Mikelandželas . – Tai aš, Jėzus Kristus, kalbuosi su tavimi!
- Nutilk tu, snargliau – staiga piktia suburba moteriškė, – duok su tavo motina pasišnekėti.