Mirė tikras narkomanas ir pateko į pragarą. Eina kartu su velniu ir staiga pamatė kanapių plantaciją. Pribėgo, pradėjo pjauti kanapes, o velnias jam sako:
- Kam tu jas pjauni, taigi yra jau pripjautų.
Eina toliau, pamato nupjautas kanapes, pribėga narkomanas, griebia geresnę galvą ir ima ją smulkinti, o velnias sako:
- Kam tu ją smulkini, jos jau yra prismulkintos.
Eina toliau ir pamato susmulkintas kanapių galvas, pribėga narkomanas ir pradeda sukti riebią suktinę, o velnias sako:
- Kam tu jas suki, yra jau prisuktų.
Eina toliau, pamato prisuktų kanapių suktinių ir sako velniui:
- Duok ugnies, nenervink.
O velnias jam atsako:
- Ramiai būk,- būtų ugnies čia, būtų rojus.