Mirė vienas girtuoklis ir pateko į rojų. Jį pasitiko budintis angelas, paėmė už rankos ir ėmė vedžioti po rojų, rodyti visas gėrybes. O rojuje gražu: visur žalia žolė, žydi gėlės, gražiausios merginos nesivaržydamos nuogos vaikšto… Ir jos tokios gražios, kad jis panoro… O angelas lyg skaitydamas mintis sako:
- Eik rinkis bet kurią ir pasilinksmink, neprieštaraus, juk čia rojus.
… Išsirinko, pasilinksmino, neprieštaravo… Už kiek laiko dar vieną gražuolę pasiėmė, ir ta neprieštaravo, žodžiu tikras rojus.
Bevaikštinėjant toliau, girtuoklis panoro į tualetą, o angelas jam atsakė:
- Jokių žemiškų tualetų čia nėra. Tūpk po krūmu ir viskas.
Atsitūpė, padarė, bet vėl žemiškas įprotis trukdo: reikia tualetinio popieriaus, o jo nėra. Tada jis paėmė į ranką vešlios žolės ir bando ją nurauti, bet neišeina. Staiga jis pabunda nuo stipraus smūgio į pašonę ir girdi žemišką savo žmonos balsą:
- Tik pažiūrėkit į šitą gyvulį! Parsivilko girtas, kaip kiaulė, bemiegodamas du kartus padarė, pridergė pašonėje, o dabar dar ir plaukus rauti užsimanė.