Na kartą zuikis išgelbėjo meškai gyvybę. Nu meška iš to dėkingumo ir klausia pas žvairį ko tas norėtų, na kiškis pagalvojo ir sako:
- Stakaną samagono iš ryto, pusę metų.
Nu meška sutiko, ką čia jau darysi, visdėlto gyvybę išgelbėjo. Nu praeina pusė metų, aštuoni mėnesiai, metai, meška į minusą varo, kaip čia zuikiu atsikratyti, mastė mastė ir sumastė. Ryte kaip visada atsivelka zuikis, nu meška tik pyst stakaną sieros rūgšties ir padavė, tas tik maukt ir nėra. Na meška galvoja vsio atsikračiau… Rytas, kažkas daužosi į duris, meška atidaro… o ten zuikis, visas purtosi ir dreba. Meška tik pyst kiškiui stakaną samagono. Kiškis nugėrė truputį ir išspjovė:
- Ką tu man čia duodi, vakar pas lapę prie tvoros pamyžau, tai vieni vinys liko!!!
0