Anekdotai apie kaubojus ir indėnus

Populiariausi anekdotai šioje kategorijoje
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Juokai apie šeimą
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Nusprendė indėnų vadas, kad laikas ir indėnam turėti branduolinį ginklą. Sukvietė visus, ir sako kalbą:
- Ar mes, indėnai, dydvyrių nacija?
Visi: – TAAAIP!
- Ar mes verti būti geriausi?
- Taaaip !!!
- Tada įsakau!!! – reikia pastatyti raketą su branduoliniu užtaisu.
Pasakyta – padaryta. Rado indėnai savo miške didžiausią baobabą, nukirto, išfrezavo vidų, padarė paraką, užpildė baobabą, ir pastatė vertikaliai. Indėnų vadas apžiūrėjo, ir liko patenkintas. Užlipo ant akmens ir sako.
- Indėnai! Atėjo laikas visam pasauliui parodyti indėnų galią. Šią raketą mes paleisim į Afriką. Taikynis – Titikaka!
Na, indėnai uždegė virvę, stovi žiūri. Ugnis nubėgo iki parako, ir kaaaip duos. Indėnų vadas atgavo sąmonę, žiūri aplinkui – krūva lavonų, baobabo nėra, dūmai. Atsikėlė vadas, pagalvojo ir sako:
- Nieko sau! Afigenai! Įsivaizduoju kas Titikakoj darosi.
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Laukiniai vakarai. Salūnas. Galingu kojos spyriu atlapojęs varstomas duris, vidun įgriūna Džo. Prieina prie baro, užsisako stiklinę viskio. Barmenas įpila, paduoda, pinigus susirenka. Ir tik Džo taikosi išgerti, kai iš palubės nusileidžia beždžionėlė, pamirko pimpalą jo viskyje ir skubiai dingsta. Kaubojus apakęs, sėdi, klausia šeimininko, tipo, kas čia tipo per bajeriai tokie? Šeimininkas dievagojasi, kad nesupranta nieko. Tada Džo nueina prie kitų lankytojų, bet tie irgi ginasi, kad nežino nieko, pirmą kartą beždžionę tą mato. Žiūri, Džo, salūno gale prie pianino groja kauštelėjęs muzikantėlis, na, mąsto, tas tai tikrai žinos. Prieina:
- Klausyk, gal žinai kodėl beždžionė b*bį viskyje nusiplovė?
Muzikantėlis nenustodamas groti:
- Tai aišku, kad žinau. 10 baksų.
Džo, pagalvoja minutę, bet smalsumas nugali. Padeda ant pianino 10 baksų:
- Nu, tai?!
Muzikantas nustoja, grot, įsipila viskio iš grafino, išgeria, pasiraitoja rankoves ir pradeda skambinti, pritardamas balsu:
- Kodėėėėl, o kodėėėėl, beždžionė b*#į viskyje nuploooovėėėė ?!
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Anekdotai apie Padavėjus Juokeliai apie muziką
Ateina naujas velnias į pragarą. Na ir iškart jį pasitinka vyriausiasis ir sako jam:
- Dabar tu turėsi darbo – matai, ten stovi trys katilai?
- Matau.
- Tai va, pradėsime nuo trečio. Trečiam katile žydai, juos reikės akylai saugot, nes jei išlips vienas, tai iš paskos išsitemps visus.
Nueina prie antro katilo:
- Čia rusai, tai į juos nelabai reik kreipti dėmesį – jei išlips vienas, tai tik tam, kad pritrūko degtinės, po to jie grįžta atgal į puodą.
- Na va, liko pirmas katilas. Į jį iš viso gali nekreipt dėmesio, nes čia sėdi lietuviai – jei bandys vienas išlipt, SAVI JĮ ĮSITEMPS ATGAL. Ateina indėnas į banką ir sako:
- Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.
Bankininkas:
- Reikia užstato.
- Kas tas uzstatas??? – klausia indėnas.
B: – Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.
Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.
Vadybininkas sako:
- Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.
Indėnas: – O kas tas indėlis?
- Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.
- O UŽSTATĄ BANKAS TURI? – paklausė indėnas.
Anekdotai apie bankus ir bankininkus Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Anekdotai apie Pinigus
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Juokai apie šeimą
Ateina kaubojus į barą, užsisako dvigubą viskio ir kalba:
- Būna gi gyvenime situacijų, kurių negali paaiškinti…
Užsiverčia škliankę ir prašo pakartot, ir vėl kalba:
- Būna gi gyvenime situacijų, kurių negali paaiškinti…
Vėl užsiverčia, ir vėl iš pradžių. Barmenas neištvėręs klausia:
- Tai kokios gi tos situacijos?
- Matai, melžiau aš šįryt karvę, primelžiau pilna kibirą, o ta nelaboji bac iš kojos ir… išvertė. Pririšau tą koją, primelžiau dar vieną kibirą, o ji iš kitos kojos kaaaaip duos! Ir tą pririšau, dar primelžiau, o ana su uodega kaip švystels. Įsiutau nežmoniškai, išsivėriau diržą ir pririšau jos uodegą prie lubų, o mano kelnės be diržo smukt ir nudribo iki keliu ir tą pat sekundę įeina žmona… Būna gi gyvenime situacijų, kuriu negali paaiškinti!!!
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Juokai apie šeimą Anekdotai apie Padavėjus
Laukinių vakarų saloonas. Mergina demonstruoja striptizą (niu ok, tai pakankamai modernus saloonas). Veiksmas vyksta, mergina lieka tik su liemenėle ir kelnaitėmis. Bet ji naujokė ir toliau tęsti tipo drovisi. O gal tiesiog su publika žaidžia – kas tas mergas supras. Koročė. Atsistoja kaubojas išsi-fast-draw-ina koltą, pasigirsta šūvis… ir merginos liemenėlė nulekia į šoną. Publika ekstazėj, salvė aplodismentų. Kaubojus nupučia dūmus nuo kolto vamzdžio, nusilenkia publikai:
- John Smith, Texas, professional.
Mergina, dangstydama savo niam-niam apvalumus ir kraipydama viską, kas kraipoma tokiose situacijose, tęsia striptizą, bet nieko, išskyrus kelnaites, nusimauti ji nebeturi, ir reikalas vėl „pakimba“. Tada publikoje pakyla vyriškis ir solidžiai taip išsitraukia Kalašnikovo automatą. Pasigirsta ilga papliūpa, visi sukrenta ant žemės. Kai dūmai išsisklaido ir žiūrovai pakelia akis, visi pamato ant scenos gulintį kulkų suvarpytą striptizioršos lavoną. Šaudęsysis nupučia dūmus nuo kalašos vamzdžio ir prisistato:
- Mykola Holopupenko, Ukraina. Liubitel.
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Šalia vieno Amerikos fermerio fermos nutiesė greitkelį. Na ir pradėjo tuo greitkeliu lėkti mašinos. Lekia, kiek gali. Baisūs greičiai. Ir, aišku, pradėjo traiškyti fermerio vištas, žąsį, kalakutus ir kitokį gyvį.
Fermeris savaitė dar kentėjo, o paskui, neapsikentęs, nuėjo pas šerifą ir sako:
- Ponas šerife, ar gi taip galima? Reikia daryt kažką. Tuoj jau mano antys ir žąsys baigsis…
Šerifas:
- Suprantu. Leisk pagalvot, gal ką ir sugalvosiu.
Po poros dienų atvažiavo šerifas pas fermerį ir sako:
- Imk ženklą „40″, pasistatyk prie fermos. Turėtų padėti.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, pastačiau aš tą ženklą. Nu jokio skirtumo – kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Duok man dar dvi dienas pagalvot.
Pagalvojo šerifas dar porą dienų, atvažiavo pas fermerį ir sako:
- Va, imk ženklą „Atsargiai vaikai“. Pasistatyk. Supranti, vaikai yra vaikai. Visi juos turi. Turėtų padėt.
Po savaitės fermeris vėl pas šerifą.
- Ponas šerife, nu niekas nepadeda. Pastačiau aš ir antrą ženklą. Nu jokio skirtumo – kaip varė taip ir varo baisiu greičiu. Kaip traiškė, taip ir traiško viską.
Šerifas:
- Nu nieko nebegaliu daugiau padėt. Ką pats sugalvosi, tą ir daryk.
Praeina viena savaitė, dvi… mėnuo. Fermeris nesiskundžia. Šerifui pasidarė įdomu. Sugalvojo pažiūrėt, ką tas fermeris padarė. Sėdo į mašiną ir nušvilpė greitkeliu link fermos. Žiūri: visos mašinos baisiu greičiu lekia iki fermos, o ties ferma vos vos juda. Baisiausia eilė susidarius!
Šerifas susimąstė: kas gi čia darosi, kodėl tos mašinos taip lėtai šliaužia pro fermą?
Jis įsijungė švyturėlius, aplenkė visus, privažiuoja prie fermos.
O ten – ženklas. Ant ženklo parašyta „Nudistų kolonija – 100m“.
Anekdotai apie policininkus Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Anekdotai apie bankus ir bankininkus Anekdotai apie kaubojus ir indėnus Anekdotai apie Pinigus
Amerikoje, indėnų rezervate irgi jau ruduo. Na, susirenka visa gentis ir
Klausia vado:
- Ar šalta bus žiema? Ar daug ruoštis reikia?
Na, o vadas jų – naujos kartos, nuspėti orų visiškai nemoka – senoliai mirė
Nespėję perduoti tokios svarbios patirties. Žiūri vadas į horizontą, žiūri į
Žolę – minčių jokių. Dar pagalvoja, pagalvoja, ir ryžtasi:
- Šalta bus žiema. Eikit rinkt malkų ir žabų.
Renka indėnai žabus, malkas kapoja. O vadui visgi neramu – o jei jis klysta?
Po poros dienų nupėdino iki telefono būdelės, skambina į nacionalinį orų
Prognozės centrą:
- Gal galit pasakyti, ar bus šiemet žiema šalta, ar ne?
- Šiemet žadama šalta žiema.
Nusiramino vadas. Grįžęs visiems pakartotinai pranešė, kad bus šalta žiema ir
Kad visi pasiskubintų rinkti malkas bei kaupti atsargas. Indėnai pradeda
Sparčiau ruoštis žiemai. Po kelių dienų vadui vėl sukyla abejonės. Vėl
Skambina į orų prognozės centrą ir gauna atsakymą:
- O taip, šiemet tikrai bus labai šalta žiema.
Indėnai spartina ruošos žiemai darbus. Jau dirba ir vaikai, močiutės ir
Seneliai. Vadas džiaugiasi ruošos progresu, bet visgi nueina darsyk
Paskambinti:
- Ar šalta bus ši žiema?
- Labai, labai šalta bus, tikrai.
- O kaip jūs galite būti taip įsitikinę?
- Indėnai rezervate kaip patrakę renka malkas ir ruošia atsargas…
Anekdotai apie senelius Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Joja kaubojus per prerijas. Žiūri, prie medžio įsitaisiusi deginasi žavi blondinė. „Oi, kaip čia arčiau jos prijoti?“ – mąsto kaubojus. „Gal nudažyti žirgo kanopas žaliai, tada prašuoliuosiu pro ją – ji pakels akis, paklaus, kodėl žirgo kanopos žalios, o aš atsakysiu, kad žirgo kojos žalios, o aš noriu su ja susipažinti“.
Kaip sumąstė, taip padarė. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė веnт blakstienas kilsteltų, – jokio dėmesio… „Ne,“ – galvoja kaubojus, – „reikia visą žirgą žaliai nudažyti“. Kaip mąstė, – taip padarė. Bet vėl nė trupučiuko dėmesio..
„Na reikia pačiam žaliai nusidažyti“
- Nusprendė kaubojus. Šuoliuoja pro šalį, o blondinė jo ir klausia:
- O čia maliesi pirmyn – atgal. Lipk greičiau, – meile užsiimsim.
- Na jau eik sau kuo toliau, – atrėžė kaubojas, – Ar nematai, kad žirgas mano žalias ir aš pats visas žalias?
Anekdotai apie blondines Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Sėdi 4 kaubojai. Vieno kaubojaus kojinės labai smirda. Visi susikišę nosis, nes neturi kuo kvėpuot, o anas sėdi sau ramiai. Visi neiškentę klausia:
- Nu ir tavo kojinės smirda, kas tau čia pasidarė?
- Ai čia vakar ar užvakar joju arkliu, tik šmaukšt priekyje neigiamai nusiteikę 3 indėnai joja.
- Nu, nu? Kas toliau?
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu revolverį ir tik pokšt, pokšt, pokšt, visus indėnus nukalu. Joju, joju toliau ir tik šmaukšt 6 indėnai už nugaros vejasi.
- Nu, nu? Ir kas buvo?
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu revolverį, užtaisau ir tik pokšt, pokšt, pokšt, pokšt, pokšt, pokšt – visų šešių indėnų nėra. Na aš ir joju toliau į miškelį. Ten tik šmaukšt visa indėnų gentis iš po krūmų išlindo.
- Nu, nu? Pasakok, pasakok!
- Aš tik šmaukšt arklį ant šono, išsitraukiu du revolverius, užtaisau ir greitai pokšt pokšt, pokšt pokšt ir visus indėnus nukalu.
- Oho, o tai kodėl kojinės smirda?
- Kas? Kojinės? Ai, kad senai ploviau.
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus
Anekdotai apie kaubojus ir indėnus