Nori ežiukas eiti į voverytės gimtadienį, bet meška jo neleidžia:
- Na, meška, leisk eiti.
- Ne, ežiuk, neleisiu, prisigersi, viską išdaužysi.
- Ne, meška, grįšiu blaivus.
Na, meška išleidžia ežiuką.
Ryte ežys pakelia galvą, visur isdaužyta, viskas išmėtyta, paaky „fulfa“
Didžiulė.
- Meška, kas čia buvo, – klausia ežiukas.
- Vakar grįžai girtas, pradėjai ant manęs varyti – tylėjau, pradėjai viską
Daužyti – tylėjau, bet kai užlipai ant stalo, prišikai ir, į šūdą prismaigstęs
Dantų krapštukų, pasakei, kad nuo šiol šis ežiukas gyvens pas mus, tada nebesusitvardžiau.