Numiro žmogelis. Pakliuvo jis pas angelus, nuvedė jie jį pro vartus, į didelę salę, sakydami, kad jis paklius į rojų. O ten – katilai su smala, ugnis visur, keptuvėse aukos čirška. Riksmai,...

Numiro žmogelis. Pakliuvo jis pas angelus, nuvedė jie jį pro vartus, į didelę salę, sakydami, kad jis paklius į rojų. O ten – katilai su smala, ugnis visur, keptuvėse aukos čirška. Riksmai, klyksmai aplinkui. Žmogelis pasimetęs:
- Angeliukai, mielieji, taigi sakėt, kad čia rojus bus, o čia juk tikras pragaras!
- O tu apsižvalgyk atidžiau, – atsako jam angelai.
Žmogelis apsižvalgo, ir mato: vienam katile verda viršininkas, kitam – uošvienė. Šalia ant dviejų keptuvių kepa keliukas ir girtuoklis kaimynas.
- Ufff… iš tiesų, tikras rojus… – ištaria žmogelis…

0

0