Nutarė liūtas, žvėrių karalius, pastatyti miške tiltą. Sukvietė visus, parengė projektą ir nusiuntė dirbti. Susirinko pirmą dieną visi žvėrys ir ėmėsi darbo. Žiūri liūtas, kad zuikio nėra. Eina ieškoti. Atrado šį atokiai po krūmu miegantį.
- Ką čia darai? Ko nedirbi? – Klausia žvėrių karalius.
- Sergu, liūte. Man lytinė abstrakcija. – Atsako ilgaausis.
Nenorėjo liūtas prisipažint, jog nežino kas ta lytinė abstrakcija ir paliko jį ramybėje.
Antrą dieną ta pati istorija pasikartojo. Trečią dieną, jau baigia žvėrys statyti tiltą, o zuikis vėl dingęs. Eina liūtas ieškot. Eilinį kartą randa po krūmu miegantį.
- Na, zuiki? Vėl sergi? – Klausia.
- Nu taip, sergu. Sergu lytine abstrakcija.
- O kas po velniu ta lytinė abstrakcija? – Neišlaiko liūtas.
- Nu žiūrėk, liūte. – sako.- Tu visais žvėrim tris dienas dirbi, pluši, nugarą lenki, o aš by** dėjau.
0