Pardavė apaštalai Jėzų romėnams, sėdi babkes skaičiuoja. Kažkaip visiem nesmagu pasidarė staiga, bičas normalus buvo, bet aišku pinigai nekvepia. Sugalvojo chebra ką nors gero padaryt jam prieš galą. Čia Petras susisgribo, kad mirs Jėzus nekaltas, kažkaip negerai čia… Susimetė visi po auksinį ir nulėkė kekšės ieškot. Visą Jeruzalę perkniso – vienos užimtos, antros sifilitikės, trečios brangios. Rado šiaip ne taip vieną laisvą, o ir ta pati serga mėnesinėm.
„Ai xuinia“ – pagalvojo – „Per subinę ar burną pavarys“
Nutempė mergą pas Jėzų į palapinę, įgrūdo, atsisėdo šalimais, kortom lošia, įspūdžių laukia. Praeina penkios minutės – išlekia merga klykdama ir raudodama. Apaštalai įpuola į palapinę:
- Jėzau, kas čia buvo bli@?
- Nieko nebuvo, atėjo mergina, kojas praskėtė – o ten žaizda baisinga. Uždėjau ranką ir žaizda užgijo.
0