Pas čiukčią ateina novaruskis ir klausia: - Klausyk, vat mąstau ir nesugalvoju, kodėl gi apie mus tiek anekdotų kuria? - Tai labai paprasta, – sako čiukčia, – supranti, antagonizuodami visuomenės paviršiuje, mes esame ne kas kitai, kaip tik sub-aproliusinių emocijų simbiotinė atrakcija, priešpastatyta elektoratui, kuris anihiliuoja individualią nepilnatvę, tokiu būdu įgydamas apibrėžtos realybės pojūtį. Pagauni kampą, broliuk?
Pas čiukčią ateina novaruskis ir klausia:
- Klausyk, vat mąstau ir nesugalvoju, kodėl gi apie mus tiek anekdotų kuria?
- Tai labai paprasta, – sako čiukčia, – supranti, antagonizuodami visuomenės paviršiuje, mes esame ne kas kitai, kaip tik sub-aproliusinių emocijų simbiotinė atrakcija, priešpastatyta elektoratui, kuris anihiliuoja individualią nepilnatvę, tokiu būdu įgydamas apibrėžtos realybės pojūtį. Pagauni kampą, broliuk?