Paskutinė eilė.
Tyla.
2 žmonės:
Edvardo ir Belos bučinio momentas, jie labai lėtai artėja link viens kito:
Pirmas žmogus (ant visos salės, kuri sėdėjo visiškoje tyloje):
- Nagi, davai.
Jam atsako antrasis:
- Manau jis nežino kaip tai daryti. Prieinam, pasakysim?
Pirmas:
- Tai kuo jis blyn 100 metų užsiiminėjo?
Po to, kai jie jau ant lovos:
Antras žmogus: – Jis greitai mokosi.