Pateko mirusio dvasia į paskutinį savo teismą. Ėmė Dievas klausinėti kitų dvasių, kurios pažinojo mirusį, kur jį siųsti.
- Jis buvo geras žmogus ir visems padėjo. Jo vieta rojuje, — sako vieno pažįstamo dvasia.
- Jis buvo geras tėvas ir vyras. Jis turi keliauti tik į rojų, — pristarė ir kita dvasia.
- Į pragarą jį ir kuo greičiau! — pradėjo šaukti trečioji dvasia.
- Jonai, kodėl tu nori mane siųsti į pragarą? Mes juk buvome geriausi draugai, — nesupranta velionio dvaselė.
- Tuoj aš tau papasakosiu, kodėl. Paskutinę savo gyvenimo dieną aš užėjau į miesto tualetą. Kol tupėjau, į tualetą atėjo samdomas žudikas ir nupylė du vyrus, kurie stovėjo prie pisuarų. Aš net kvėpuoti nustojau, kad tik jis manęs neišgirstų ir nesunaikintų kaip nereikalingo liudininko.
- O aš čia kuo dėtas, Jonai? — nesupranta savo paskyrimo laukianti dvaselė.
- O tai kas man tuo momentu paskambino į mobilų, a?!!
0