Petka trina Čiapajevui nugarą:
- Vasilijau Ivanyčiau, rudens purvas bėga! Vasilijau Ivanyčiau, vasaros purvas bėga! O! Štai ir marškiniai, už kuriuos praėjusią žiemą man kailį iškaršei, sakydamas, kad nudžioviau!