Pievoje ganosi didelis bulius. Taikiai sau rupšnoja žalia sultinga žolyte. Pakelia galva ir staiga mato toli toli balta rutuliuka. Tas rutuliukas arteja. Bulius net neižiurejo, kad tas baltas daiktas – tai triušiukas. Galu gale pribeges prie buliaus Triušiukas suspaudžia kumšcius ir pradeda aralinti:
- Ej tu, žasine raguotas, traukis iš kelio, kerti?
Bulius ramiai sau nejudedamas stovi, su visišku abejingumu žiuredamas i triušiuka.
Triušiukas:
- Tai ka, urodas, negirdi? Aš pasakiau, traukis iš kelio, jei nenori, kad per ragus gautum…
Bulius nesijudina iš vietos. Triušiukas nenustoja „važiuoti“:
- Pas tave kas, ausys šudu užkištos? Jei per 10 sekundžiu nepasitrauksi, aš tau kiaušius prispardysiu, ožy tu smirdintis!
Vienas! Du! Trys!…
Bulius iš nuobodulio ramiai sau bezdaliojasi, ir staiga apsisuka i triušiuka užpakaliu ir pavaro
Viska, kas jau buvo susikaupe, tiesiai ant balto kamuoliuko. Ramiai sau eina i šona.
Praeina 5 minutes, 10 minuciu, jau ir muses susirinko prie naujo gardesio… Galu gale triušiukui pasiseka iškišti galva iš tos kruvos. Prasivales užkimšta snuki, triušiukas vel pradeda rekti pavymui:
- Tai ka!!! Peršikai iš baimes?!