Prasidėjo karas, eina visi žvėrys liūdnai į mūšį. O vilkas nenori ir vis mąsto, kaip čia susimuliuot. Sutinka zuikį – tas linksmas: - Ko toks laimingas? – klausia pilkasis. - Prievolės išvengiau, –...

Prasidėjo karas, eina visi žvėrys liūdnai į mūšį. O vilkas nenori ir vis mąsto, kaip čia susimuliuot. Sutinka zuikį – tas linksmas:
- Ko toks laimingas? – klausia pilkasis.
- Prievolės išvengiau, – atsako zuikis.
- O tai kaip? – domisi.
- Išsikastravau, – sako žvairys.
Na, vilkas susimąstė: „Kastruotis – tai beveik šakės, ale kare žūti – tai šakės visai!“ Nuėjo ir išsikastravo.
Laukimo punkte išvada aiški – karui netinkamas.
- Tai kodėl gi? – vis tiek klausia išsišiepęs vilkas.
- Plokščiapadis esate…

0

0