Rašo sūnus studentas namo laišką:
“ $veiki tėveliai. $umaniau at$iū$ti jum$ laišką. Kaip jum$ $eka$i? Man $u Mok$lai$ eina$i $klandziai. Pa$kaito$e lankau$i, knyga$ $kaityklo$e $kaitau. Bet jei galė$ite kokio$ pagalbo$, tai mielai priim$iu. Jū$u $tudenta$ $ūnu$.“
Netrukus gauna atsakymą:
“ NEgalime apsakyti, kaip NEtveriame džiaugsmu, kad tu KauNE taip NEblogai laikaisi ir NEgražiai NEsielgi. NEkantriai lauksime NEtrukus pasirodant gimtinėje. Jei reiks NEatidėliotino patarimo NEsivaržyk ir parašyk. Teviškai patarti NiEkada NEsunku.“