Skundžiasi pagyvenusi moteriškė savo draugei.
- Sunku man, vyras visiškai nebepamyli manęs. Niekaip nesugalvoju, gal patartum ką daryti?
Ta ir sako:
- O tu patykok kada jis grįžta iš darbo. Nusirenk nuogai, ir lauk prie durų pasilenkus. Jam nebus kur dingti.
Na gerai. Pamatė moteriškė, kad vyras iš darbo grįžta na ir pasiruošė, laukia. Vyras tik atrakino duris ir staigiai užtrenkė. Nulėkė jis pas Petrą, visas dreba išbalęs ir sako:
- Petrai duok šimtą gramų
Na tas davė. Išgėrė. Sako:
- Duok dar šimtą
Išgėrė. Petras klausia:
- Klausyk, Jonai, kas čia tau, ko čia taip drebi?
Tas ir sako:
- Na grįžtu namo nusikalęs. Atsirakinau duris, žiūriu Ateivis stovi – toks mažiukas, apsiseiliojęs, milžiniški žandai ir viena juoda akis į mane kad spokso…“