Sodų bendrijoje chebrytė susėdus baliavoja. Staiga vieno bičelio šuo, atvaro įsikandęs negyvą triušį. Visi persigąsta, nes kaimynas Petras kaip tik augina triušius. Dabar, galvoja, tai bus! Užsius kaimynas! Duos visiems velnių! Sugalvojo taip: paėmė jie tą triušį, išmaudė, iššukavo, įkišo į burną žolės ir padėjo atgal į narvą…
Išaušta rytas. Ateina kaimynas Petras ir sako:
- Chebra, duokit šimtą gramų įkalt!
Tie, persigandę klausia kas nutiko.
- Vakar nudvėsė vienas triušis, tai aš jį pakasiau už tvarto, o šįryt jis narve sėdi ir žolę ėda!…