Suvalkietis, lankydamasis mūsų mieste, užsuko pas savo gerą pažįstamą, atsisėdo prie šventinio stalo, sušveitė dvi porcijas cepelinų, keturias porcijas deserto, išgėrė butelį sauso vyno, du puodelius juodos kavos su grietinėle. Paskui išsidrėbė minkštame fotelyje ir užsirūkė. Visą laiką jį stebėjąs šeimininkas neištvėrė ir paklausė:
- Pone Stanislovai, kada tamsta pas mus buvai paskutinį kartą?
- Paskutinį kartą? – mieguistu balsu paklausė suvalkietis. – Kad neprisimenu…
- Tai aš tamstai priminsiu… Kaip sykis – šiandien.
*Pakelkime taures už svečius, kurie mus aplanko paskutinį kartą.*