Sėdi ant upelio kranto narkomanas, žiūri į vandenį, akmenukus kartais pamėto…
Staiga prie jo privažiuoja naujas rusas su naujutėliu džipu. Naujas rusas iššoka iš džipo ir klausia narkomano:
- Čiuvas, paklausyk, šitą, tiltas toli, o man į miestą reikia. Ar gilus šitas upelis?
Narkomanas:
- Negilus, drąsiai pervažiuosi, drąsiai.
Naujas rusas:
- Tikrai?
Narkomanas:
- Tikrai, drąsiai pervažiuosi…
Naujas rusas įšoka į džipą, pagazuoja ir tik šliūkšt į upelį ir – į dugną su džipu. O gylis – koks dešimt metrų!
Šiaip ne taip išneria naujas rusas, išlipa į krantą ir sako:
- Tu ką?! Tu kam sakei, kad negilu? Čia gi dešimt metrų mažiausiai! Ką tu čia šneki?!
Narkomanas:
- Oi, bičas, nepyk, kaip Dievą myliu, prieš kokią pusę valandos antis iki pusės panirus per upelį perėjo…