Vaikas, turintis dauno sindromą, sėdi namuose ir staiga išgirsta ledų furgono garsą lauke. Jis džiaugsmingai nulekia pas savo mamą ir ši jam duoda dolerį, kad vaikas galėtų nusipirkti ledų. Jis išbėga į gatvę ir mojuodamas pinigais dar kieme šaukia: „Leeeedųųųų as nooooliu leeeedųųų“. Tačiau vairuotojas ramiai pravažiuoja pro šalį ir net nestabteli. Vaikas aišku apsiverkia ir grįžta namo. Kitą dieną ta pati situacija, tik dauniukas išbėga ant šaligatvio ir šaukia mojuodamas pinigais: „Leeeedųųųų, noooooliuuuuu leeeedųųųų“. Tačiau vairuotojas ir vėl pralekia pro šalį, o vaikas, be abejo, vėl ašarose. Trečią dieną jis nusprendžia imtis dar ryžtingesnių veiksmų – atsistoja vidury gatvės ir klykia visa gerkle: „Leeeeedųųų, leeeedųųųų“. Tačiau vairuotojas ne tik kad nesustabdo, o dar labiau padidina greitį ir pervažiuoja vargšą vaiką. Lyg to dar būtų negana, jis pavažiuoja kelis kartus pirmyn-atgal nepalikdamas jam jokių vilčių išsigelbėti. Mama viską pamato pro langą ir paklaikusi išbėga į lauką šaukdama vairuotojui: „Jūs išprotėjote??!! Kodėl taip padarėte?“. Vairuotojas sustoja, iškiša galvą pro langą ir pasako: „Neees jiiiis šaaaipėėėėsiii iiiis maaaanęęęęs!“.
6
0