Vienas žmogelis ilgai ir nuoširdžiai meldėsi:
- Dieve, prašau, išpildyk tik vieną mano prašymą. Tik vieną vienintelį!
Atsibodo Dievui tas zyzimas ir jis vieną kartą apsireiškė prieš tą žmogelį:
- Nagi, sakyk tą savo vienintelį norą, tik labai labai greitai, nes turiu svarbių pasaulinių reikalų.
- Padaryk mane kelavriku! — sako žmogelis.
- O kas tas kelvrikas? — nesupranta net Dievas.
Tada žmogelis atneša kokį šimtą smulkiai prirašytų storų sąsiuvinių.
- Štai čia viskas paaiškinta…