Vieniša moteris turėjo šunelį. Šunelis padvėsė. Sielvarto prislėgta moteris nuėjo į bažnyčią ir paprašė, kad kunigėlis atlaikytų mišias už šunelio sielą.
- Ką tu sugalvojai, moterie?! — pasipiktino kunigėlis. — Kur tu matei, kad bažnyčioje būtų laikomos mišios už šunis? Nori paniekinti Dievo namus?
- Ar trijų tūkstančių litų aukos užtektų už tokias mišias? — nepasiduoda moterėlė.
- Tai ko iš karto nesakei, kad šunelis buvo tikras katalikas? — iš karto su viskuo sutiko kunigėlis.